(-_*aTeNiUxE*-_) / Internetinis dienoraštis

Įrašai

Nėra temos
Įdėjo:ateniuxe (-_*aTeNiUxE*-_) 2002 d atgal 04.12.2006 23:23:28

Tai bent!

Puokštę alyvų Jums dovanoju
Kvapą nuostabų įvairiaspalvių žiedų,
Pievų drugelių sparnais pamoję,
Skriskime patys su vėju gaiviu.

Lėkim ereliais virš lygumų,
Delfinais pajuskim gelmes vandenų.
Skriekime, sukimės šviesos ratu-
Dar niekas nebandė tokiu greičiu!

Neškime tiesą ant savo sparnų,
Liekime šviesą apsčiai ant visų.
Tieskime kelią žmonijai kartu,
Lai ir aplinkiniams bus taip džiugu!

Nuoskaudas ir dvejones palikim žemai,
Laukia aukščiausių kalnų šlaitai.
Ir atsispyrę nuo viršūnių baltų,
Kilkim, plasnokim žvaigždžių taku!

Tegu girdės visi nuo šiol:
Žmogus-žmogumi vadinsis tik tol, kol
Tiesą ir šviesą matys priešaky,
Meilę ir gėrį nešiosis širdy!

Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 270 Grupė: Bendra

Nėra temos
Įdėjo:ateniuxe (-_*aTeNiUxE*-_) 2002 d atgal 04.12.2006 23:21:28

Pirmasis kelias
Tu palauk, Jis jau greitai ateis
Dar minutė, sekundė trumpa,
Dar atodūsis, ilgas, sunkus,-
Nesvarbu, ar sūnus, ar dukra.

Jis jau skuba pasaulin... jauti?
Jis jau greitai, jau greitai pravirks...
Pakentėk! O chalatai balti
Jį pirmieji šioj žemėj sutiks.

Bet minutė pavirto diena,
Ir tas skausmas be galo aštrus.
Nežinos tik sūnus niekada,
Koks tas kelias pasaulin sunkus.
Dar įkvėpk, ir nuščiuvo visi,
Ir tik kūną užliejo liepsna.
Paklausyk, paklausyk, ar girdi?
Savo sūnų, geroji mama?

Tu girdi, tu šypsaisi, verki,
Laimingiausia paliks ši diena.
Ir į sūnų taip godžiai žvelgi -
Panašus, panašus į tave.

Toks mažutis mažutis žmogus,
Su rankutėm, kojytėm, matai?
Išbučiuosi visus pirščiukus
Gal po tūkstantį kartų, tikrai!

Laimingiausia paliks ši diena.
Ir užaugs jis gražus ir stiprus...
Nežinos tik sūnus niekada,
Koks tas kelias pasaulin sunkus.
Nežinomas autorius

* * *
Nežudyk, mamyte!
Niekad nežudyk!
Dar tavo lopšinės
Noriu paklausyt.

Noriu pamatyti tas geras akis...
Negi nepražydęs pumpuras nuvys?
Plaka mūsų širdys, juk kartu, kartu.
Negi negirdėsiu aš tavų dainų?

Negi nematysiu saulėtos aušros?
Negi tavo rankos niekad nemyluos?
Negi mano lūpos
- Mama - neištars?
Nežudyk, Mamyte,
Taip maldauju aš!..
Nežinomas autorius

Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 303 Grupė: Bendra

Įdėjo:ateniuxe (-_*aTeNiUxE*-_) 2002 d atgal 04.12.2006 23:19:48

Algimantas Baltakis. Po maratono

Sunku gyventi,
Kai gyventi lengva,
Kai nėr nei rūpesčių tikrų,
Nei tikro tikslo.
Kai rodos, kad ne laikas slenka,
O sukas nereikšmingai
Laikrodžio rodyklė.
Rytai - be lūkesčių.
Diena - be įtempimo,
Ir vakarai - be nuovargio,
Ir naktys - be sapnų...
Ir viskas - tiktai šiaip sau...
Gyvenu,
Lyg būtų galima gyvent
Be įkvėpimo...

Ak, šitos pauzės.
Šis atsileidimas
Po vakarykštės įtampos,
Po maratono,
Bėgikui padeda vanduo ledinis,
Poetui - nerimas
Atgauti tonusą.
Ir vėl jis ima kantriai ruoštis startam.
Sekundės virsta valandom,
O dienos - metais.
Brandina jis akimirką kiekvieną, tartum
Jam laikrodžiai visi pavirto chronometrais

Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 259 Grupė: Bendra

Įdėjo:ateniuxe (-_*aTeNiUxE*-_) 2002 d atgal 04.12.2006 23:17:24

Jonas Aistis. Karaliaus šuo

NUMIRĖ karaliaus šuo - šunelis geras,
Geriausias iš šunų...
Ir sušaukė karalius visą dvarą
Ant šunio šermenų.

Markizai, freilinos, baronai, grafai,
Ir daug kareivių, daug tarnų
Karaliui meilinos pas šunio kapą,
Geriausio iš šunų...

Karaliui ašara nukrito ant to kapo,
Geriausio iš šunų -
Nukrito freilinų, markizų, grafų,
Baronų ir tarnų...

O juokdarys tik juokino karalių: -
Turi, karaliau, daug šunų,
Bet kur tu rasi kitą tokį pat šunelį,
Geriausią iš šunų?

Užsirūstino karalius ir jo visas dvaras -
Iš tiek dvariškių, tiek tarnų!..
Pakorė juokdarį, kad šmeižė šunį gerą,
Geriausią iš šunų...

Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 206 Grupė: Bendra

Įdėjo:ateniuxe (-_*aTeNiUxE*-_) 2002 d atgal 04.12.2006 23:16:25

Henrikas Radauskas. Žiemos pasaka

Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.

Žiūrėki, linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu
Rami šviesa pro švelnią migla
Čiurlena pieno upeliu.

Žiūrėki, sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.

Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.

Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 214 Grupė: Bendra

Nėra temos
Įdėjo:ateniuxe (-_*aTeNiUxE*-_) 2002 d atgal 04.12.2006 23:15:18

Henrikas Radauskas. Gėlė ir vėjas

Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė "tuoj",-
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.

Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų,
Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų.
Ir visą kaimą sujaukė ir dūko be galvos,
Ir trankės, klausinėdamas, kokios ji bus spalvos.

Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara, -
Gėlė baltai pražydo ir baltą gėlę tą
Lingavo vėjas šaukdamas: "Balta, balta, balta!"

Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 159 Grupė: Bendra

Nėra temos
Įdėjo:ateniuxe (-_*aTeNiUxE*-_) 2002 d atgal 04.12.2006 23:14:16

Antanas Drilinga. Kol

Kol saulė, kol vėjas,
Kol lietūs žolėj.
Kol stiebias į dangų
Sidabro gėlė.

Kol paukštis padangėj,
O žemėj dangus.
Kol krenta į žemę,
Griaustinis sunkus.

Kol skausmas ir laimė,
Nelaimė greta.
Kol mylinti moteris
Meilės verta.

Kol bręstančių grūdų,
Alsuoja laukai,
Kol bėga per lauką,
Ir laiką vaikai.

Kol žemėje esam,
Dar ne vieni.
Kol aš gyvenu,
Kol tu gyveni.

Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 518 Grupė: Bendra

Įdėjo:ateniuxe (-_*aTeNiUxE*-_) 2002 d atgal 04.12.2006 23:13:11

Antanas Drilinga. Rudeninis

Nurimęs rudenio peizažas -
Tik dūmai tolumoj balti,
Tiktai į saulę atsigręžus
Dar mano vienuma skaudi,

Prie upės rūkas vis dar laikos
Bet upė jau šalta, deja;
Nuo medžių tyliai laša laikas
Ir kaupias mano širdyje,

Nematoma dvasia praskrieja -
Sujudina gelsvus lapus:
Ak, negalvokim, kas praėjo
Ir ko jau niekad nebebus.

Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 109 Grupė: Bendra

Įdėjo:ateniuxe (-_*aTeNiUxE*-_) 2002 d atgal 04.12.2006 23:09:34

Justinas Marcinkevičius. Sapnas

Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.

- Ką gi tu matei Mėnuly?

- Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas Šokolado,

O ledų, o ledų - Vos gali paeit - slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo... Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.

Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!

Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: - Ar tik tu nėjai į spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta - Skrisk sau į Mėnulį.

Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.

Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 120 Grupė: Bendra

Kas svetainėje?

Аnonimai: 4, Registruoti: 0 (?)

Rating	Naršo	Paieška
Nuolaidos	Prizai	Recommended