Algimantas Baltakis. Po maratono

Sunku gyventi,
Kai gyventi lengva,
Kai nėr nei rūpesčių tikrų,
Nei tikro tikslo.
Kai rodos, kad ne laikas slenka,
O sukas nereikšmingai
Laikrodžio rodyklė.
Rytai - be lūkesčių.
Diena - be įtempimo,
Ir vakarai - be nuovargio,
Ir naktys - be sapnų...
Ir viskas - tiktai šiaip sau...
Gyvenu,
Lyg būtų galima gyvent
Be įkvėpimo...

Ak, šitos pauzės.
Šis atsileidimas
Po vakarykštės įtampos,
Po maratono,
Bėgikui padeda vanduo ledinis,
Poetui - nerimas
Atgauti tonusą.
Ir vėl jis ima kantriai ruoštis startam.
Sekundės virsta valandom,
O dienos - metais.
Brandina jis akimirką kiekvieną, tartum
Jam laikrodžiai visi pavirto chronometrais